LAUROS KOSMOSAS

Agnės Dilytės spektaklyje „LAUROS KOSMOSAS“ analizuojamas šiuolaikinės moters vidinis pasaulis, jos jausmai ir tikrieji sielos poreikiai, susidūrimas su psichologiniu ir fiziniu smurtu, troškimas išsaugoti savas vertybes, nepasiduoti laikmečio diktuojamoms taisyklėms, jos maištas prieš žiniasklaidos, TV, pop kultūros formuojamą vartotojišką ir tolydžio vulgarėjantį požiūrį į moteriškumą, seksualumą, intymumą, prieš grožio kultą ir karjerizmą.

Spektaklyje žaismingai ir (auto)ironiškai, šaržuojant kasdienybėje atpažįstamus tipažus, pasakojamos kelios istorijos, kurias vienija pati pagrindinė tema – meilės ilgesys, bodėjimasis vyro ir moters tarpusavio santykių „kiču“, paviršutiniškumu ir trapumu.

Pagrindinė spektaklio veikėja Laura meta iššūkį pati sau, atsisako ankstesnio gyvenimo ir kuria savo „kosmosą“ iš naujo, atmesdama viską, kas jame netikra, laužydama visuomenės primestus stereotipus apie šiuolaikinę „jauną, žavią, veiklią“ moterį, kuri paprastai neišdrįsta prisipažinti, jog yra nelaiminga. Tai – dvasinės transformacijos istorijos. Keturi personažsi patiria skaudžius sukrėtimus, kurie sugriauna iliuzijas apie jų kruopščiai puoselėtą gyvenimą, tačiau atveria tikrąją sąvastį ir atveda į sukrečiantį susitikimą su pačiu savimi, savimi – nesumeluotu.

Spektaklyje ironizuojami šiuo metu madingi reiškiniai: žmogaus troškimas tapti matomu ir žymiu; moters atsisakymas gimdyti, norint išsaugoti karjerą ir ... išorinį grožį; pigi, „žurnalinė“ išmintis, pseudodvasingumas.

Vienas pagrindinių spektaklio uždavinių – kuo giliau įsiskverbti į intymiausius personažų išgyvenimus, mintis, jausmus. Todėl atsisakoma siužetiškumo, spektaklyje kuriama savita logika ir fragmentiškas pasakojimo dėstymo būdas – chronologiniai įvykiai čia persipina su herojų sapnais, neišsiųstais laiškais, komiškomis fantazijomis, dainomis, citatomis iš populiarių žurnalų moterims, interviu. Spektaklis savo ritmu bei logika atliepia į šių dienų skubantį, chaotišką, išsiskaidžiusį, paviršutinišką žmogaus mąstymo pobūdį.

Spektaklis sukurtas konkrečiai Kauno Mažojo teatro aktoriams, įvertinus šio teatro specifinę kamerinę erdvę, kurioje aktoriaus meistriškumas, kūrybiškumas, improvizacija yra pagrindinė spektaklio varomoji jėga ir pagrindinis instrumentas.

Vaidina: Asta Steponaviūtė, Virginija Šimkevičiūtė, Raimonda Pocevičiūtė, Remigijus Endriukaitis.

Režisierė ir pjesės autorė: Agnė Dilytė

Dailininkas:Artūras Šimonis

Kompozitorius: Antanas Jasenka

Nuotraukos